#: locale=lt-LT
## Tour
### Description
tour.description = Virtualus turas 360°
### Title
tour.name = Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka
## Skin
### Button
Button_1858B070_09B5_87E1_4176_855678B29D9C.label = BOOK NOW
Button_517ADE68_757B_DB9B_41DB_DD4FE5A00CFC.label = ATGAL
Button_5F50FED1_7524_588C_41DA_C0CAE77045DF.label = ATGAL
Button_60331154_7564_E9B4_41CA_00F5EB1F5F8D.label = APLINKA >
Button_60342151_7564_E98C_41DA_68D6B8B89636.label = Į MENIU PRADŽIĄ
Button_603BB160_7564_E98C_41D4_1743D4B62F4F.label = SENASIS PASTATAS >
Button_603BB160_7564_E98C_41D4_1743D4B62F4F.pressedLabel = Inserdt Text
Button_603C4164_7564_E994_41D0_D34119D1CD80.label = VAIKŲ ABONEMENTAS >
Button_603DF15B_7564_E9BC_41DC_8B8979DF8F09.label = NAUJAS PASTATAS >
Button_62648E3C_7564_BBF4_41CF_40C31111D499.label = Į PRADŽIĄ
Button_62651E3E_7564_BBF4_41CF_C5CF56EDAF63.label = I AUKŠTAS >
Button_626E4E44_7564_BB94_41B7_4EC43C7EB8F6.label = II AUKŠTAS >
Button_626E6E48_7564_BB9C_41CE_9B830F87CB6E.label = III AUKŠTAS >
Button_626E6E48_7564_BB9C_41CE_9B830F87CB6E.pressedLabel = Inserdt Text
Button_62D54396_757D_A8B4_41D9_B02852ACB978.label = Į MENIU PRADŽIĄ
Button_62D5C399_757D_A8BC_41BC_AC94FDAD6D40.label = I AUKŠTAS >
Button_62D8F39E_757D_A8B4_41D1_737A8F3B1CAD.label = II AUKŠTAS >
Button_62DB73A3_757D_A88C_41D4_AB77AC800D54.label = III AUKŠTAS >
Button_62DB73A3_757D_A88C_41D4_AB77AC800D54.pressedLabel = Inserdt Text
Button_63D073D4_757D_A8B4_41C4_4F106C0B10DB.label = VAIKŲ ABONEMENTAS >
Button_EEDCF612_FF6A_C6BB_41E2_26D443A06592.label = ATGAL
Button_F02A006F_FF76_F137_41E3_77CE62EC4C03.label = ATGAL
Button_F0B840CC_FF75_1179_41E4_4B52746E9542.label = ATGAL
Button_F0D6DD37_FF75_1317_41D8_787AAF70FC6F.label = Į MENIU PRADŽIĄ
### Multiline Text
HTMLText_07D38BB2_0954_9961_4183_C8F2B47C5E7D.html =
HTMLText_18588070_09B5_87E1_4193_71C3A273B6BC.html =
Kontaktiniai duomenys
Informacija ir registracija
tel. (8 464) 12533
el. paštas: tba@klavb.lt
Adresas: Herkaus Manto g. 25,
Klaipėda LT- 92234,
įmonės kodas 190758095,
tel. 846412533
faksas 846412539,
atsiskaitomoji sąskaita delspinigiams: LT487300010002330102
AB „Swedbank“
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Periodikos skaitykloje eksponuojamas pano „Vietinė spauda Klaipėdos krašte“. Pano idėjos autorius ir sumanytojas – bibliotekos direktorius Juozas Šikšnelis. Įgyvendinti idėją jam padėjo dailininkas Romas Klimavičius ir dizaineris Tomas Rutkauskas. Šis pano – tai paminklas periodinei spaudai.
Skaitykloje atidengtame meniniame akcente atsispindi užmarštin nuėjusių periodinių leidinių faksimilės ir pavadinimai, taip pat galima atpažinti keleto leidėjų, spaustuvininkų bei žurnalistų nuotraukas.
Kaip teigia prof. V. Urbonas, pirmasis periodinis leidinys Lietuvoje pasirodė užsienio kalba (laikraštis „Kurjer Litewski“ lenkų kalba Vilniuje išėjo 1760 m.). Po daugelio metų (1823 m.) pradėjo eiti ir pirmasis lietuviškas periodinis leidinys („Nusidavimai Dievo karalystėje“). Jis buvo leidžiamas Mažojoje Lietuvoje gotiškais rašmenimis. Ir tik 1849 m. Klaipėdoje pasirodė pirmasis lietuvių laikraštis (savaitraštis) „Lietuvininkų Prietelis“ (išspausdintas gotišku šriftu), įžanginiame straipsnyje jau vadinamas „ceitunga“, t. y. laikraščiu.
Pano „Vietinė spauda Klaipėdos krašte“ perkelia į tuos istorinius laikotarpius, kai spauda įsiliejo į tenykščius visuomenės gyvenimus ir lydi iki šių dienų. Tai pirmoji pažintis su Klaipėdoje ėjusiais laikraščiais, žymesniais spaustuvininkais.
Pano
„Vietinė spauda Klaipėdos krašte“
Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. (AdM) arba lietuviškai Klaipėdos krašto darbo grupė, įkurta 1948 m. Vakarų Vokietijoje ir vienijanti išeivius bei jų palikuonis iš keturių buvusių Klaipėdos regionų: Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities, Šilutės ir Pagėgių.
AdM organizacija siekė palaikyti ryšius su Tėvyne, ypač Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Klaipėdos simboliu tapusios Taravos Anikės skulptūra, atminimo lentos astronomui Argelanderiui ir Karalienei Luizei, skulptūra „Atsisveikinimas“ – tai maža dalis gerų iniciatyvų ir pagalbos gimtajam kraštui.
Nuo įsikūrimo AdM nariai siekė išsaugoti ir surinkti dokumentus apie Klaipėdos kraštą – literatūrą, žemėlapius, nuotraukas, paveikslus ir kitą medžiagą. Taip pat į archyvą buvo įtrauktos asmeninės kolekcijos (M. Szameitat'o, W. Buttkereit, W. Kwauka, G. Willowiet, W. Hilpert, H. Berger ir kt.).
Per 63 metus Vokietijoje sukauptas nemažas archyvas oficialiu pavadinimu „Klaipėdos krašto darbo grupės archyvas“ (AdM archyvas) ne kartą keitė savo buveinę: Hamburgas, Flensburgas, Maincas, Klopenburgas, Oldenburgas, Rasštadtas. Keitėsi ir juo rūpinęsi žmonės: Janzen-Rock, Herbert Preuss, Georg Grenz, Gerhard Wiloweit, Helmut Berger ir galiausiai Gunter Pietsch, padedamas Karin Gogolka ir Werner Boes. Kurį laiką archyvui vadovavo bei jį savo privačiame name globojo Helmutas Bergeris, Clopenburge. Vėliau archyvas perkeltas į Oldenburgą buvo saugomas spaustuvės patalpose. Archyvas buvo sunkiai arba beveik visai neprieinamas visuomenei – tai ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių AdM narius ieškoti tinkamesnio prieglobsčio. Aplinkybės lėmė, jog po trumpo AdM delegacijos apsilankymo ir tolesnių derybų buvo nuspręsta – archyvas turi parkeliauti į Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešąją biblioteką. 2011 m. spalio 5 d. įvyko oficialus šio archyvo perdavimas ilgalaikei panaudai.
AdM archyve sukaupta per 1600 knygų, apie 600 įvairios tematikos segtuvų, daugiau nei 550 originalių, iki 1945 m. leistų atvirukų, šimtai fotografijų (seniausia jų – 1864 m.), dešimtys originalių žemėlapių (XVII-XX a.), apie 150 įvairių paveikslų originalų ir kopijų, įžymių dailininkų darbų (G. Boese, H. Kallmayer, M. Pechstein) ir galbūt mažiau žinomų dailininkų (H. Schutze-Lochau, H. Muler-Bodas, S. Petereit ir kt.), negatyvų ir skaidrių, filmų, stiklo negatyvų.
Iš retesnių knygų galima paminėti Liudviko Rėzos verstą Bibliją su jo paties prakalba, išleistą 1816 m., dvi dešimtys XIX a. leistų biblijų, giesmynų, maldaknygių. Klaipėdai aktuali ir vertinga žemėlapių bei Klaipėdos planų kolekcija. Žemėlapių chronologija labai plati: senieji Prūsijos žemėlapiai ir Klaipėdos planai, siekiantys 1782 bei vėlesnius metus. Teko aptikti ir įvairių Klaipėdos krašto vietovių žemėlapių. Ypatinga faksimilė iš Vatikano bibliotekos: 1448 m. žemėlapis, kuriame, manoma, pirmą kartą pažymėtas Mėmelio miestas. Taip pat didelis netikėtumas – kai kurių Klaipėdos pastatų, pavyzdžiui buvusios laikraščio „Memeler Dampfboot“ leidyklos pastato brėžiniai su paties Sieberto parašais. Iš smulkiosios poligrafijos – atvirukai, Klaipėdos krašto pinigai, afišos ir t.t.
Tarp archyvo eksponatų galima rasti Klaipėdos krašto bei Klaipėdos moterų aprangos pavyzdžių, asmeninių daiktų, Klaipėdos miesto herbų. Išsiskiria daugiau nei 3 m. aukščio XX a. pradžios kultūrinės draugijos vėliava. Ypatingi archyvo eksponatai – Mėmelio šaulių gildijos regalijos bei Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios Šv. Komunijos taurė.
AdM perdavimo metu bibliotekos direktoriui buvo įteikta ypatinga dovana – Vilio ir Helenės Siebertų sidabrinių vestuvių proga 1920 m. rugsėjo 20 d. išleistas vienintelis „Memeler Dampfboot“ egzempliorius. Jį perdavė jauniausia W. Sieberto anūkė Karin Gogolka. Bibliotekai taip pat atiteko Klaipėdos mokytojų seminarijos baigimo 1929 m. pažymėjimas, priklausęs Fricui Funkui.
Archyvas ir toliau nuolat pildomas bei tvarkomas. Šiuo metu archyve saugomi senieji atvirukai – suskaitmeninti ir viešinami portale epaveldas.lt. Suskaitmenintas laikraštis „Memeler Dampfboot“ viešinamas puslapyje memel.klavb.lt. Remiantis fondu, kasmet rengiamos kilnojamosios parodos, kurios eksponuojamos Lietuvoje ir Vokietijoje, archyvu aktyviai naudojasi mokslininkai, studentai bei leidėjai, ekspozicija nuolat sulaukia lankytojų.
Ieva Simonaitytė – Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja, buities ir lietuvininkų išskirtinių likimų vaizduotoja.
Ieva Simonaitytė (Ewa Simoneit) gimė 1897 m. sausio 23 d. Vanagų bažnytkaimyje, Klaipėdos apskrityje. Penkerių metų susirgo kaulų džiova, todėl negalėjo lankyti mokyklos. Skaityti ir rašyti ją išmokė motina. Jaunystėje vaikščiodama su lazdomis ji turėjo dirbti: ganyti svetimas žąsis, prižiūrėti mažus vaikus. Rašytojos kūrybos šaltinis – gyvenimo patirtis, knygų skaitymas, aplinkos ir ypač gamtos stebėjimas.
1912–1914 m. I. Simonaitytė gydėsi Angerburgo sanatorijoje Vokietijoje (dab. Węgorzewo, Lenkija). Iš ten grįžo pasveikusi. Vertėsi siuvėjos amatu, įsitraukė į lietuvišką veiklą: dirbo Vanagų lietuvių jaunimo sambūryje „Eglė“, bendradarbiavo „Tilžės keleivyje“ ir kitoje Mažosios Lietuvos lietuviškoje spaudoje.
1921 m. I. Simonaitytė persikėlė į Klaipėdą. Baigė vakarinius mašinraščio ir stenografijos kursus. Dirbo Lietuvos konsulate, „Ryto“ spaustuvėje korektore, „Prūsų lietuvių balso“ redakcijoje, vėliau Seimelio raštinėje mašininke ir vertėja. 1938–1939 m. rašytoja gydėsi Šveicarijoje. Po to į Klaipėdą nebegrįžo, trumpam apsigyveno Telšiuose, vėliau Kaune, nuo 1963 m. gyveno Vilniuje, o vasarodavo Priekulėje, kur 1961 m. buvo pasistačiusi vasarnamį. 1967 m. jai suteiktas Lietuvos TSR liaudies rašytojos vardas.
I. Simonaitytės kūrybiniai polinkiai išryškėjo labai anksti. Kūrinėliai buvo spausdinami laikraščiuose, tačiau iki 1935 m. I. Simonaitytės vardas literatūros pasaulyje buvo nežinomas. 1935 metais I. Simonaitytei už romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“ paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija. Nuo 1936 m. I. Simonaitytė atsidėjo vien literatūriniam darbui, jai buvo paskirta pensija. Nors ir būdama silpnos sveikatos, I. Simonaitytė nuolat rašė, o jos kūryba buvo leidžiama, dažnai po keletą kartų: „Pavasarių audroj“ (1938), „Vilius Karalius“ (1939, 1956), „Be tėvo“ (1941), „Apysakos“ (1948), „Pikčiurnienė“ (1953), „... O buvo taip“ (1960), „Ne ta pastogė“ (1962), „Nebaigta knyga“ (1965), „Gretimos istorijėlės“ (1968). Rašytojos kūryba buvo verčiama į latvių, rusų, vokiečių, anglų, lenkų, kinų, baltarusių, rumunų, kazachų, ispanų, prancūzų, čekų kalbas.
I. Simonaitytė mirė 1978 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje. 1978 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Klaipėdos viešajai bibliotekai suteiktas Ievos Simonaitytės vardas.
Ieva Simonaitytė (1897–1978)
Vokiškų leidinių biblioteka
• Įkurta bendradarbiaujant su Goethe‘s institutu. Joje yra virš 3 500 spaudinių vokiečių kalba įvairiomis temomis, pradedant klasikiniais kūriniais, mokomąja literatūra, baigiant mokslo populiarinimo literatūra bei knygomis vaikams ir jaunimui. Fondą taip pat sudaro DVD vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, garso įrašai, kompaktinės plokštelės ir kompaktiniai diskai, išduodami į namus.
• Naujausi žurnalų „Der Spiegel“, „Brigitte“, „Deutsch perfekt“, „Frühes Deutsch“, „Literarischer Monat“, „Schweizer Monat“ numeriai, laikraštis „Presse und Sprache“.
• Spaudiniai skaitomi vietoje ir išduodami į namus 30 dienų laikotarpiui, pateikus skaitytojo bilietą.
• Sąlygos darbui grupėse.
• Veikia belaidis internetas.
Spaudinių prancūzų kalba fondas (Vokiškų leidinių biblioteka)
• Prancūzų instituto iniciatyva įkurta „Keliaujanti biblioteka“, skirta visiems, kas domisi Prancūzija ir jos kultūra bei mokosi prancūzų kalbos arba nori ją išmokti.
• Spaudiniai skaitomi vietoje ir išduodami į namus, pateikus skaitytojo pažymėjimą.
Vaikų literatūros abonementas
• Vaikų ir moksleivių iki 10 m. registracija, nemokamų LIBIS skaitytojo pažymėjimų išdavimas.
• Leidinių skolinimas naudotis vietoje ir namuose.
• Knygų skolinimas ir grąžinimas savitarnos įrenginiu.
• Knygų užsakymo ir rezervacijos paslauga.
• Skaitytojo paimtų leidinių grąžinimo termino pratęsimas.
• Apmokymas naudotis elektroniniu bibliotekos katalogu.
• Interneto prieiga vaikams ir jaunimui.
• Skaitymo skatinimo renginiai ir įvairios edukacinės veiklos.
• Ekskursijos vaikams ir jaunimui grupėmis.
Vaikų literatūros skyriaus Facebook paskyra
• Skaitykloje sukaupti dokumentai knygotyros, bibliotekininkystės mokslų ir bibliotekų veiklos klausimais. Fondas nuolat pildomas naujais spaudiniais.
• Leidinių skolinimas naudotis vietoje ir namuose.
• Teikiama profesinė pagalba Klaipėdos regiono viešosioms bibliotekoms.
Bibliotekininkystės skaitykla
• Skaitykloje sukaupta įvairių mokslo šakų literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis, kuri yra nuolat pildoma naujais spaudiniais.
• Spaudiniai išduodami skaityti vietoje, užsakant per paieškos sistemą bei išduodami į namus 30 dienų laikotarpiui (išskyrus senuosius spaudinius iki 1945-ųjų metų ir spaudinius iš Asmeninių bibliotekų fondo).
• Teikiamos informacinės paslaugos ir konsultacijos žodžiu, telefonu, el. paštu.
• Mokoma susirasti ir užsisakyti bei rezervuoti spaudinius elektroniniame bibliotekos kataloge, naudojantis LIBIS paieškos sistema, taip pat susirasti spaudinius kitų Lietuvos bei užsienio viešųjų bibliotekų kataloguose, įvairiuose paieškos šaltiniuose.
• Mokoma ieškoti ir susirasti mokslinius bei populiariuosius straipsnius NBDB (Nacionalinės bibliografijos duomenų banke) ir duomenų bazėse.
• Nutolusiems vartotojams suteikiami slaptažodžiai prie duomenų bazių.
• Veikia belaidis internetas.
• Teikiamos mokamos savitarnos kopijavimo paslaugos.
• Veikia „Naujų knygų“ bei teminės parodos.
• Einamųjų metų leidiniai yra atviruose fonduose, skaitytojai gali patys, nevaržomi išsirinkti leidinius. Senesnių metų leidiniai pateikiami užpildžius užsakymo lapelį bei pateikus skaitytojo bilietą, skaitomi vietoje. Žurnalai yra išduodami į namus dviejų savaičių laikotarpiui.
• Eksponuojami naujai gauti periodiniai leidiniai.
• Darbo vieta, pritaikyta silpnaregiams, neregiams ir įvairius regos sutrikimus turintiems asmenims.
• SARA CE – skenavimo bei skaitymo aparatas neregiams.
• HumanWare explore 5 – nešiojamasis elektroninis didintuvas.
• Veikia belaidis internetas.
• Teikiama bibliografinė informacija.
• Mokoma susirasti mokslinius ir populiariuosius straipsnius Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
• Teikiamos mokamos savitarnos kopijavimo paslaugos.
Informacija - registratūra
• Informacija ir konsultavimas.
• Naujų skaitytojų registracija ir skaitytojo duomenų atnaujinimas.
• LIBIS skaitytojo pažymėjimo išdavimas, keitimas.
• Mokamos paslaugos.
• Tarpbibliotekinis ir Tarptautinis tarpbibliotekinis abonementas (TBA/TTBA).
• Poskyryje sukaupta virš 200 000 įvairių mokslo šakų literatūra lietuvių ir užsienio kalbomis. Saugomi asmeninių bibliotekų fondai (J. Šikšnelio, P. Drevinio, V. Rimkaus, A. Stubros, B. Gaižausko, A. ir G. Venckūnų, R. Š. Andriukaičio, A. Tytmono, A. Salio, B. Aleknavičiaus). Poskyryje yra sukaupti marinistikos, autografuotų spaudinių fondai. Taip pat čia saugomi spaudiniai, išleisti iki 1945 m. Seniausia knyga fonduose – „Theologia moralis“, išleista Antverpene 1678 m.
• Spaudiniai skaitomi vietoje, išduodant Bendrojoje skaitykloje ir išduodami į namus 30 dienų laikotarpiui.
• Natos, metodinė medžiaga ir kita muzikinė literatūra.
• Leidinių, garso ir vaizdo įrašų skolinimas į namus.
• Galimybė groti, repetuoti, geriau susipažinti su muzikos kūriniais ir jų atlikimu, naudojantis elektriniu pianinu.
• Organizuojami edukaciniai užsiėmimai.
Muzikos literatūros fondas
Suaugusiųjų literatūros abonementas
• Leidiniai mokslams, studijoms, savišvietai bei laisvalaikio skaitiniams.
• Knygų skolinimas ir grąžinimas savitarnos įrenginiu.
• Knygų užsakymo ir rezervacijos paslauga.
• Skaitytojo paimtų leidinių grąžinimo termino pratęsimas.
• Apmokymas naudotis elektroniniu bibliotekos katalogu.
• Skyriuje veikia skaitytojų kertelė „Tarp eilučių“.
• Skaitymo skatinimo renginiai ir įvairios edukacinės veiklos.
• Klaipėdos PC „Akropolis“ teikiama nemokama paslauga – Knygomatas.
Bibliotekos istorija ir dabartis
Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka (KLAVB) įkurta 1950 m. Iki šių metų keitėsi ne tik bibliotekos pavadinimas, bet ir veiklos teritorijos ribos, sąlygos, istoriniai ir socialiniai kontekstai. Nuo pat įkūrimo biblioteka yra Klaipėdos krašto viešųjų bibliotekų veiklos koordinavimo ir metodinio vadovavimo centras. Šiandien biblioteka teikia metodinę, informacinę ir organizacinę pagalbą 11-ai Klaipėdos ir Tauragės apskrityse veikiančių centralizuotų bibliotekų sistemų (201 bibliotekai): 11 viešųjų bibliotekų savivaldybių centruose, 23 miesto filialams, 167 kaimo filialams.
Bibliotekos paslaugomis kiekvienais metais naudojasi 14000- 16000 registruotų vartotojų, 28 proc. jų yra iš kitų regiono miestų ir rajonų. Per darbo dieną bibliotekoje apsilanko daugiau nei 1000 vartotojų, kuriems išduodamas vidutiniškai 1771 dokumentas. Kasmet I. Simonaitytės bibliotekoje vyksta per 400 įvairiausių renginių, 200 parodų atidarymų bei daugiau nei 100 edukacijų.
Bibliotekoje yra penkios skaityklos, atviri knygų fondai suaugusiems ir vaikams, patalpos jaukiam poilsiui, estetiškos, specialiai vaizdiniams ir žodiniams renginiams skirtos patalpos, du jaukūs kiemeliai. Biblioteka turi Renginių, Konferencijų sales bei Gerlacho palėpę, kur įrengta nuolatinė jūrinio paveldo ekspozicija, o buvusiame ratinės pastate patalpos išnuomotos kavinei ir knygynui. 2017 m. atidaryta Edukacinė erdvė, kuri skirta visiems, siekiantiems tobulėti, kurti, bendradarbiauti bei mokytis visą gyvenimą. Joje įrengta moderni 16 vietų kompiuterizuota mokymų klasė, garso įrašų studija, verslumo erdvė. Čia vyksta nemokamos popieriaus gaminimo edukacijos, kompiuterinio raštingumo mokymai. KLAVB priklauso ir Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras Nidoje, kuris yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje. Šiame centre sudaromos palankios sąlygos rašytojams ir vertėjams iš Lietuvos bei užsienio gyventi ir kurti.
Biblioteka visada siekė būti nacionalinės kultūros saugotoja, tenkinanti regiono informacinius poreikius, užtikrinti teisę į informaciją, raiškos laisvę, siekdama sukurti galimybę visiems naudotis bibliotekos informaciniais ištekliais. Todėl I. Simonaitytės biblioteka yra sukaupusi ne tik gausų leidinių, bet ir vertingą kraštotyrinių, rankraščių dokumentų fondą. Biblioteka formuoja ir saugo aktualius, svarbius krašto kultūrai dokumentų fondus ir siekia, kad visa tai būtų prieinama kuo platesniam visuomenės ratui.
2011 m. KLAVB iškilmingai pasirašyta AdM archyvo perdavimo Klaipėdai sutartis ir uostamiesčio bendruomenė pirmąsyk supažindinta su senųjų klaipėdiečių per daugiau nei šešis dešimtmečius Vokietijoje sukauptais ir dabar gimtajam kraštui padovanotais turtais. Šį archyvą sudaro per du tūkstančius retų knygų apie senąją Klaipėdą, 150 paveikslų originalų ir kopijų, įžymių dailininkų darbų: Gustav Boese, Max Pechstein, Hans Kallmeyer. Taip pat stiklo negatyvai su Memelio panorama, senieji Prūsijos žemėlapiai, 1816 m. išleista Liudviko Rėzos versta Biblija su jo paties prakalba, originalūs tapyti paveikslai, pašto ženklų rinkiniai. 2016 m. perduotos bibliotekai ir Mėmėlio Šaulių sąjungos regalijos.
Įgyvendinant projektus sukuriami ir nauji produktai. Vienas iš KLAVB produktų, kuris skatina pažinti Klaipėdos kultūrinį paveldą, yra 2014 m. sukurtas interaktyvus Krašto paveldo gidas, kaip Klaipėdos skaitmeninto kultūros paveldo sklaidos priemonė. Gide visa informacija pateikiama keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių. Jame skelbiama ne tik koncentruota informacija, bet ir nuotraukos, vaizdo medžiaga, prisiminimai bei maršrutai, kuriais galima keliauti. 2016 m. buvo sukurta mobilioji programėlė „Klaipeda Heritage Guide“ (ją galima parsisiųsti iš parduotuvės „Google play“). Programėlė skirta vartotojui, kuris keliaudamas nori patogiai apžiūrėti kultūros paveldo objektus. Krašto paveldo gido turinį kuria ir pildo KLAVB ir 11 šio projekto partnerių. Šis gidas yra papildytas ir ei. produktu - edukaciniu žaidimu „Žaliapėdis“, kuris skirtas 3-10 m. vaikams. Žaisdami vaikai atlieka smagias, naudingas užduotis ir tokiu būdu susipažįsta su Klaipėdos miestu.
2016 m. sukurtas pirmasis Lietuvoje skaitymą skatinantis literatūrinis stalo žaidimas „Knygosūkis“. Žaidimas skirtas jaunimui, bet jį gali žaisti visi besidomintys literatūra. Prie žaidimo kūrimo prisidėjo pripažinti profesionalūs Lietuvos rašytojai ir meno kūrėjai: Andrius Mamontovas, Aistė Smilgevičiūtė, Sigutė Ach, Nijolė Narmontaitė, Justinas Žilinskas, Vytautas Juozapaitis, Juozas Šikšnelis ir kt. Žaisdamas literatūrinį stalo žaidimą „Knygosūkis“, jaunimas įgyja literatūrinių žinių, praplečia akiratį ir vėliau sugeba tinkamai atsirinkti geriausią skaitysimą literatūrą. Projekto metu parengta paroda apie „Knygosūkio“ kūrėjus, organizuotas susitikimas su vie¬nu iš žaidimo kūrėjų, rengiami „Knygosūkio“ pristatymai ir žaidimo popietės įvairiose regiono bibliotekose bei mokyklose. Edukacinis žaidimas „Knygosūkis“ apkeliavo daugiau nei 30 miestų ir miestelių.
2018 m. įgyvendintas projektas „Edukacijų ciklas: (ne) matoma tampa liečiama“, kuris skirtas 14-16 m. moksleiviams ir regos negalią turintiems žmonėms. Edukacinių užsiėmimų metu moksleiviai ugdo savo kūrybiškumą, plečia jau turimas technologijų srities žinias bei įgyja naujų kompetencijų 3D modeliavimo, skenavimo ir programavimo srityse. Vėliau įgytos teorinės žinios pritaikomos praktiškai, skenuojant senąsias Klaipėdos žymiausių kultūros objektų nuotraukas, kurios yra programuojamos ir gaminamos su 3D technologijomis. Pagaminti 3D modeliukai naudojami projekto edukacinėse, pažintinėse ekskursijose, kuriose dalyvauja moksleiviai ir regos negalią turintys asmenys.
„Keliaujanti biblioteka“ - projektas, kuris skatina skaityti netradicinėse erdvėse. Pavasarį ir vasarą įkuriamos lauko skaityklos įvairiose žmonių mėgstamose poilsio vietose, festivaliuose, įvairiuose renginiuose. Lauko skaityklose galima rasti knygų, stalo žaidimų, žurnalų, vyksta įvairūs konkursai. Šis projektas yra labai lankstus ir mobilus, tad galima greitai įsikurti praktiškai bet kurioje vietoje ir teikti paslaugas Klaipėdos regiono gyventojams. „Keliaujanti biblioteka“ veikė Karklės muzikos festivalio metu, Smiltynės senosios perkėlos kelte, Melnragės paplūdimyje, Danės upės skverelyje, ant Jono kalnelio, Dienovidžio skvere ir Vilniaus knygų mugėje.
„Literatūrinis furšetas“ - dar vienas KLAVB įgyvendintas projektas, kurio edukaciniais renginiais ne tik skatinama skaityti ir pristatomi klasikiniai literatūros kūriniai, tačiau leidžiama pažvelgti ir j skaitymo procesą ir skaitantį žmogų iš kitos pusės. Žinomi Lietuvos žmonės sukūrė savo skaitomų ir rekomenduojamų knygų sąrašą, perteikdami jį per maisto prizmę, o vėliau šį sąrašą pristatė ir visuomenei. Tai rekomendacijos, kokią literatūrą ir prie kokio maisto turėtume skaityti. Literatūrinį meniu kūrė filosofas Leonidas Donskis, poetai, eseistai Rolandas Rastauskas ir Kęstutis Navakas bei dainininkas, TV laidų vedėjas Marijonas Mikutavičius. Literatūros meniu kūrė ir dvi muzikos kūrėjų šeimos: Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius bei Jurga Šeduikytė ir Vidas Bareikis.
Biblioteka, turinti Ievos Simonaitytės vardą, dažnai organizuoja įvairius renginius, iniciatyvas, skirtas šiai Klaipėdos krašto rašytojai atminti. Kasmet, sausio mėnesį, tiems autoriams, kurie savo kūryba garsina Klaipėdos kraštą, įteikiama Ievos Simonaitytės literatūrinė premija. 2017 m. buvo paskelbti Ievos Simonaitytės metais, todėl biblioteka įgyvendino projektą „Literatūrinė uoga“, kurio metu Klaipėdos regiono jaunimui patraukliai pristatyta rašytojos ir jos premijos laureatų kūryba. įkurtos ir kūrybinės dirbtuvės „Ėvikės skaitytojų teatrėlis“, kurių metu dalyviai visus metus galėjo skaityti ir interpretuoti rašytojos kūrybą, domėtis Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija, lavinti bendravimo, aktorinius ir scenos kalbos įgūdžius. Bibliotekos iniciatyva tais pačiais metais sukurtas Ievos Simonaitytės interneto puslapis, kuriame galima rasti visą reikiamą informaciją apie šią Klaipėdos krašto rašytoją. 2018 m. bibliotekos kiemelyje iškilmingai atidengtas suolelis su šalia ant metalo plokštės įspaustais prasmingais autorės žodžiais „Paskutinio taško niekada nepadėsiu“ ir rašytojos autografu.
Biblioteka siekia būti modernia įstaiga pasaulio kontekste, tad jau ne pirmus metus rengia tarptautines konferencijas, kuriose pranešimus skaito įvairių šalių atstovai. 2016 m., minint bibliotekų metus, I. Simonaitytės bibliotekoje įvyko tarptautinė konferencija „Išsklaidytos bibliotekos - išsklaidytas paveldas: daugybė būdų pažinti“. Konferencija buvo norima atkreipti dėmesį j dokumentinį paveldą, kuris yra pasaulinės atminties dalis, liudijanti apie istorinius, politinius, kultūrinius, socialinius procesus, turėjusius įtaką vystantis visuomenei, kuriantis ir žlungant valstybėms, mokslo raidai, asmeniniams likimams. 2018 m. vyko tarptautinė konferencija „Biblioteka - sumanios visuomenės ugdymui“. Šioje konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos, Latvijos dalyviai ir dalinosi savo bibliotekų gerąja patirtimi, inovacijomis, apsikeitė moksline informacija.
Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka yra moderni ir šiuolaikiška, lanksčiai prisitaikanti prie nuolat kintančio pasaulio. Todėl kiekvienas atėjęs į biblioteką čia gali jaustis patogiai ir rasti sau tinkančios veiklos.
Kraštotyros ir skaitmeninimo skyrius
• Teikiamos informacinės paslaugos ir konsultacijos skaitytojams apie Klaipėdą bei Klaipėdos kraštą. Informacija teikiama žodžiu, telefonu, el. paštu.
• Kuriami bibliografiniai įrašai Nacionaliniam bibliografijos duomenų bankui (NBDB).
• Kuriamos personalinės bibliografijos.
• Kasmet sudaromi „Pamario krašto kalendoriai“ bei Klaipėdos kultūros kronika „Baltijos“ almanachui.
• Kuriami ir pildomi elektroniniai produktai: Krašto paveldo gidas, Klaipėda: miestas ir žmonės, Memeler Dampfboot, AdM archyvo puslapis ir kt.
• Rengiamos parodos, skirtos įžymių Klaipėdos žmonių paminėjimui bei įvairios parodos apie Klaipėdą bei Klaipėdos kraštą.
• Kaupiamas bei skaitmeninamas Klaipėdos krašto dokumentinis paveldas: negatyvai, rankraščiai bei kiti dokumentai.
• Teikiamos metodinės konsultacijos bei mokymai Klaipėdos regiono bibliotekoms.
Interneto skaitykla ir Audioteka
Interneto skaitykla:
• Kompiuterizuotos darbo vietos su prieiga prie interneto.
• Vartotojų konsultavimas skaitmeninio raštingumo klausimais.
• Skenavimo paslaugos.
• Savitarnos skenavimo paslauga.
• Spausdinimo paslauga.
• Registracija į nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus (vietoje, el. paštu, telefonu).
Audioteka:
• Vinilinių plokštelių kolekcija.
• Garso įrašų skolinimas į namus.
• Individualios muzikos įrašų klausymo vietos.
• Galimybė garso įrašus klausyti profesionaliu įrenginiu, akustiškai pritaikytoje erdvėje.
• Organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir susitikimai, vykdomi edukaciniai užsiėmimai.
Šiame pastate Herkaus Manto g. 25 (buv. Libauerstrasse 6) veikia Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka. Pirmasis šios vietos savininkas buvo C. F. Graff, jis įrašytas 1840 m. plane. Vėliau šį sklypą įsigijo pirklys C. Liedtke. XIX a. šią valdą nusipirko pirklys J. G. Gerlach. 1874 m. Gerlach šeimos palikuonis H. Gerlach seną namą nugriovė ir pastatė naują rezidenciją. Spaudoje buvo rašoma, kad tai gražiausias namas mieste. Namas buvo suprojektuotas neorenesanso stiliumi. Projekto autorius nežinomas. Namo vidaus išplanavimas asimetriškas, turėjęs kelis įėjimus. Pirmame aukšte buvo kontora, į kurią buvo galima patekti iš gatvės pusės. Ant šio įėjimo durų iki šių dienų išlikusi monograma „HG“ – Herman Gerlach. Antrame aukšte suprojektuoti gyvenamieji kambariai. Iki šių dienų išlikęs galinio fasado įdomus reljefas, kuriame pavaizduota sparnuota moteris. Kieme taip pat buvo ūkiniai pastatai, sodas, šulinys. Ši valda Gerlach šeimai priklausė iki 1935 m. H. Gerlach našlei M. Gerlach pardavus pastatą miestui, čia perkelta miesto biblioteka „Stadtbücherei Memel“. Manoma, kad miesto valdžia įsigijo šį pastatą labai palankiomis sąlygomis, nes M. Gerlach iki pat mirties buvo mokama pensija.
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka šiame pastate įsikūrė 1952 m. 1984 m. virš senojo bibliotekos pastato įėjimo sumontuotas Andriaus Giedrimo vitražas „Ieva Simonaitytė“. 1998 m. padėtas kertinis akmuo naujam pastatui ir 2006 m. modernaus bibliotekos komplekso durys atvertos skaitytojams, o 2008 m. restauruotas senasis H. Gerlach pastatas. Projekto autorė architektė Neringa Blaževičienė.
• Erdvė skirta jauniems žmonėms nuo 14 iki 19 m.
• Turiningas ir saugus laisvalaikio leidimas bibliotekoje.
• Kiekvienas gali pasivaišinti puodeliu arbatos, skaityti mėgstamą knygą, žaisti įvairius stalo žaidimus, žiūrėti filmus iš bibliotekos videotekos ar šiaip patinginiauti smagiai įsitaisius sėdmaišyje.
• Suteikiama galimybė klasiokų, draugų, klasės susibūrimams ir/ar renginiams.
Meninis prototipas Actekų kalendorinio (arba saulės) akmens, kuris stovėjo pagrindinėje actekų sostinės (dabartinė Meksika) aikštėje. Autorius Romas Klimavičius.
Susirinkimų ir svečių priėmimo vieta.
• Talpina 80 vietų.
• Nuomojama patalpa renginiams.
• Talpina 100 vietų.
• Nuomojama patalpa renginiams.
Ievai Simonaitytei dedikuotas stiklo pano
Naujausias bibliotekos turimas Ievai Simonaitytei skirtas meno kūrinys – 2007 m. pirmo aukšto fojė sumontuotas kauniečio menininko Zenono Vaičekonio stiklo pano. Tai specialiai šiai erdvei sukurtas didelio formato (aukštis – 220 cm, plotis – 430 cm), bet vizualiai lengvas meninio stiklo darbas, puikiai derantis šiuolaikiniame bibliotekos interjere. Taisyklingo stačiakampio centrinėje dalyje įkomponuotas rašytojos portretas, fono plokštumą užpildo I. Simonaitytės kūrinio faksimilė. Vyraujantys žalsvi melsvi atspalviai kuria susikaupimo nuotaiką.
• Talpina 50 vietų.
• Nuomojama patalpa renginiams.
Saulės laikrodis „Laiko knyga“
Saulės laikrodis – pats natūraliausias ir tikriausias laiko tėkmės matavimo prietaisas. Pažvelgus į „Laiko knygą“ galima sužinoti, koks šią akimirką yra tikslus Saulės laikas Klaipėdoje. Ne tas, kurį mums lemia sutartinės laiko juostos ir rodo įprasti laikrodžiai, bet tikras, natūralus, duotas Gamtos. Saulės laikrodžio – kalendoriaus veikimo principas toks pat paprastas ir tobulas kaip pati Visada. Nuo gnomono – trikampės formos rodyklės, lygiagrečios Žemės ašiai, Saulės spindulių šešėlis krenta ant kadrano – skalės, kuri yra stati pietų – šiaurės ir lygiagreti rytų – vakarų kryptims. Ties kuria valandų padala yra šešėlis – tokia Saulės valanda yra šioje vietoje.
Neklystanti Saulė parodo ir kalendorinį gamtos laiką, praneša apie vasaros ir žiemos saulėgrąžas bei pavasario ir rudens lygiadienius. Vidurdienį, kai Saulės spindulys sustoja ties XII valanda, jo šešėlio ilgis nurodo, kokiame Zodiako ženkle esame bei koks dabar metų laikas. Kalendorinės žymos išdėstytos ant vertikalios linijos po gnomonu.
Kompozicijos „Laiko knyga“ iniciatorius – Juozas Šikšnelis, autoriai – Romas Klimavičius, Romualdas Martinkus, mecenatas – UAB „Pamario restauratorius“.
2013 m. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai. Paminklą sudaro į granito plokštę įmontuotas bronzinis bareljefas su užrašu: „Praeivi, penkios baltų šeimos kalbos jau mirė, po tavo kojomis išnykę lietuvių kalbos žodžiai. Atmink ir gerbk savo kalbą“. Toliau, take į biblioteką granitinės trinkelės, ant kurių iškalti prof. Danguolės Mikulėnienės surinkti išnykę lietuvių kalbos žodžiai.
Idėja įamžinti mirusius žodžius kilo rašytojams Vytautui Čepui ir Juozui Šikšneliui – Lietuvių kalbos gynimo draugijos įkūrimo iniciatoriams. Rašytojai, pasitelkę skulptorių Algirdą Bosą ir kalbininkę prof. dr. Danguolę Mikulėnienę, sumanė, jog prasmingiausias paminklas ne pačius geriausius laikus išgyvenančiai gimtajai kalbai būtų įamžinti mirusius lietuvių kalbos žodžius, kaip įspėjimą visiems mums, kad kalba pamažu traukiasi, laidodama nuostabaus grožio lietuviškus žodžius, nes jie ne svetimųjų, bet mūsų, lietuvių valia yra keičiami į dirbtinius ar net sintetinius svetimžodžius.
Paminklas sukurtas globėjų lėšomis. Paminklo atidaryme dalyvavo Lietuvos respublikos prezidentė Jos Ekscelencija Dalia Grybauskaitė.
Skulptūra „Knyga“ – autorius Juozas Šikšnelis
Simonaitytės suolelis
Ievos Simonaitytės bibliotekos mažajame kiemelyje 2018 m. besibaigiant vasarai buvo atidengtas Simonaitytės suolelis. Juozo Šikšnelio idėją kūnu pavertė dailininkas Romas Klimavičius su talkininkais – bibliotekos darbuotojais. Suolelį mecenavo UAB „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas. Nors rašytojos jubiliejų šventėme 2017 m., kurie Seimo nutarimu buvo paskelbti Simonaitytės metais, dėmesys rašytojos kūrybai bei asmenybei neslopsta. Tad ne veltui suolelį puošia Simonaitytės žodžiai: „Paskutinio taško niekada nepadėsiu“. Tai rašytojos priesakas sau ir mums, bibliotekininkams, nuolatos skatinti skaitytojų interesą rašytojos kūrybai.
Mažoji skulptūra, autorius Jonas Virbauskas.