Projekto „Literatūros vertimų virtuvė“ lietuvių vertėjų komanda

Projekto „Literatūros vertimų virtuvė“ lietuvių vertėjų komanda

Projekto „Literatūros vertimų virtuvė” dalyviai

Rezidavimo laikas: 2021 m. gegužė

Iš kairės: vertėja iš lenkų kalbos Jūratė Petronienė, vertėja iš lenkų kalbos, Šv. Jeronimo premijos laureatė, Metų vertėjo krėslo laureatė, apdovanota Kavalieriaus Kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai Irena Aleksaitė, poetas, vertėjas Vytautas Dekšnys, pradedančioji vertėja (lietuvių-lenkų, lenkų-lietuvių), VU magistrantė Karolina Slotvinska

Karolinos Slotvinska atsiliepimas: „šiek tiek liūdna buvo grįžti į žemišką realybę iš tikrojo rojaus kampelio. Tačiau grįžau išties dvasiškai (ir fiziškai) pailsėjusi ir labai labai dėkinga“.

Vertimai:

Jūratė Petronienė

Irena Aleksaitė

Vytautas Dekšnys

Karolina Slotvinska

„Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021” atidarymo renginys

„Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021” atidarymo renginys

Neringa – 2021 m. Lietuvos kultūros sostinės metai atidaromi kultūriniu maršrutu: LAIKAS NĖ(e)RIMUI, kuris savyje koduoja žodžius „nėrimas / nerimas“, asociatyviai susijusius su neriančiais gilyn, narais, tinklų nėrimu, o gal sielos nerimu  – su visu tuo, kas taip būdinga Neringai.
Šiuo maršrutu einančių žmonių srautas keliaus marių pakrante pakeliui sutikdamas įvairius performansus, pasirodymus. Ant dviejų Nidos molų vyks muzikos, video projekcijų, šokio ir apšviestų objektų veiksmas. Procesija įtrauks žiūrovus ir pakvies tapti atidarymo misterijos dalimi, o pasibaigs naujai kuriamoje meno erdvėje Neringoje.
Daugiau informacijos ir registracija į renginį: Renginiai – LAIKAS NĖ(e)RIMUI (kulturossala.lt)

Šokio teatras
Vertimų virtuvė: lietuvių ir lenkų literatūra

Vertimų virtuvė: lietuvių ir lenkų literatūra

Šiais metais Neringa yra paskelbta Lietuvos kultūros sostine. Kiek nutolęs kraštas, marių atskirtas nuo Klaipėdos, yra galingas savo istoriniu bei kultūriniu kontekstu. Daugeliui Neringa asocijuojasi su poilsiu, sielos turtinimu bei kūrybos skatinimo vietove. Šiuo metu Nidoje vyksta Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kartu su partneriais Varšuvos universiteto Baltistikos centru ir Lenkijos institutu Vilniuje įgyvendinamas projektas „Literatūros vertimų virtuvė 2020“. 
Šio projekto tikslas – stiprinti tarptautinius ryšius, įgyvendinant literatūros vertimo projektą. Jau ne vienerius metus biblioteka bendradarbiauja su Baltistikos centru, puoselėdami lenkų ir lietuvių literatūros sklaidą. Lietuvos kultūros tarybos finansuojamas projektas įgyvendinamas kūrybinių dirbtuvių forma Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos padalinyje – Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Neringoje (Nidoje).
Projekte bendradarbiauja patyrę vertėjai ir pradedantieji – studentai. Jaunieji vertėjai yra atvykę iš Lenkijos – Emilia  Jarnutowska, Anna Krawczyk, ir Michał Wieczorek, bei Lietuvos – Jūratė Petronienė ir Karolina Slotvinska. Vertimų kūrybinių dirbtuvių metu studentus konsultuoja profesionalūs vertėjai: Agnieszka Rembialkowska, Irena Aleksaitė, Vytautas Dekšnys. Jie teikia rekomendacijas, dalinasi vertėjų darbo paslaptimis ir metodais bei kartu su studentais padeda versti žymius lietuvių ir lenkų autorių kūrinius: 
• Iš lenkų į lietuvių kalbą verčiami šiuolaikiniai lenkų poetai: Anna Piwkowska, Jacek Gutorow, Wojciech Bonowicz;
• Iš lietuvių į lenkų kalbą verčiama poetų „žemininkų kūryba“: Alfonso Nykos-Niliūno, Henriko Nagio, Kazio Bradūno, Vytauto Mačernio, Juozo Kėkšto eilėraščiai;
• Į lenkų kalbą verčiamos lietuvių prozos ištraukos: Henriko Nagio „Autobiografija“ (1991), Juozo Girniaus „Žmogaus prasmės žemėje poezija“, Alfonso Nykos-Niliūno „Nevermore. Vytauto Mačernio portretui ir atminimui“, „Populiarumas ir poezija“.
Kūrybinių dirbtuvių programą papildys virtualios paskaitos: literatūrologo, Klaipėdos universiteto dėstytojo dr. Marijaus Šidlausko „Poetai žemininkai: tradicijos ir kontekstai“ bei Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto mokslininkės dr. Malgorzatos Kasner „Audrų ir vėtrų poetas: Juozas Adomavičius-Kėkštas (1915-1981) ir žemininkai“.
Projekto dalyviams planuojama organizuoti ekskursijas Juodkrantėje, aplankant L. Rėzos kultūros centrą, ir Klaipėdoje – maršrutu „Literatūrinė Klaipėda tarpukariu“, taip pat susitikimus su rašytojomis D. Molyte ir D. Tamošauskaite, Klaipėdos apskrities viešosios bibliotekos administracija bei aplankyti skulptoriaus A. Boso „Poetai ir rašytojai medaliuose“ parodą.
Kūrybinių dirbtuvių pabaigoje jaunųjų vertėjų darbai bus pristatyti Neringos bendruomenei bei Klaipėdos knygų mugės metu. Taip pat, įgyvendinto projekto rezultatais bus pasidalinta ir virtualioje erdvėje – jaunųjų vertėjų darbai bus viešinami Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos bei Tarptautinio vertėjų ir rašytojų centro tinklalapiuose, įstaigų socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.
„Literatūros vertimų virtuvės 2020“ projektas yra perspektyvus ir, be abejonės, įtraukiantis. Projekte bendradarbiauja tarptautiniai partneriai, kurie netgi tokiu įtemptu laikotarpiu sugebėjo suburti stiprią, profesionalų ir jaunųjų vertėjų komandą. Tarptautiniai projektai, kuriuose svarbiausią vaidmenį atlieka vertėjai, jau virš 10 metų džiugina sėkmingais rezultatais: projektas „Pamario literatūra lenkiškai“ (2007) bei „Simonaitytė prabyla lenkiškai“ (2018).

Konkursas stipendijai laimėti – KVIETIMAS PASIBAIGĘS

Konkursas stipendijai laimėti – KVIETIMAS PASIBAIGĘS

Neringos savivaldybė kartu su Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąja biblioteka skelbia stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, konkursą.

Stipendija skiriama rašytojui už rezidencijos metu įvykdytą Tarptautinio vertėjų ir rašytojų centro kūrybinės veiklos programą, kurią sudaro sukurti, atlikti ar kitaip viešai pristatyti kūrybiniai darbai Neringos bendruomenei.

Stipendijos dydis – 1000 Eur, jos rūšis – vienkartinė (išmokama vienu metu).

Rezidavimo trukmė ir įsipareigojimai. Stipendijos laimėtojas turi turėti galimybę atvykti ne trumpesnio nei vieno mėnesio rezidavimui į Tarptautinį vertėjų ir rašytojų centrą, pasirenkant laikotarpį (nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn.).

Rezidencijos vieta – Tarptautinis vertėjų ir rašytojų centras (Skruzdynės g. 9, Neringa (Nida))

Paraiškų pateikimas ir terminas. Visi norintieji kviečiami teikti laisvos formos paraiškas (apimtis – iki 2 lapų). Paraiška turi būti pasirašyta pretendento parašu. Pageidautina, kad pretendentas paraiškoje nurodytų planuojamos rezidencijos laikotarpį (nuo – iki).

Kartu su paraiška turi būti pateikiami:

* gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymas;

* darbų pavyzdžiai ar jų ištraukos;

* rezidavimo metu planuojamo įgyvendinti kūrybinio sumanymo aprašymas, koncepcijas ar planas (apimtis – iki 2 lapų)

Dokumentai siunčiami el. paštu info@tvrc.lt iki birželio 6 d. (sekmadienio) vidurnakčio Lietuvos laiku. Apie gautas paraiškas kandidatus informuosime el. paštu.

Paraiškų vertinimas. Pateiktas paraiškas vertins Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos ir Neringos savivaldybės administracijos sudarytos ekspertų komisijos.

Atrankos kriterijai. Stipendijos konkursas yra atviras visiems, nepaisant išsilavinimo ir dabartinės veiklos. Bus vertinama:

* kūrybinės veiklos programos meninė ir kultūrinė vertė Kuršių nerijai;

* kūrybinės veiklos programos aktualumas, idėjos tikslingumas;

* kūrybinės veiklos programos tęstinumas ir rezultatai, numatoma sklaida;

* ankstesnės kūrybinės veiklos meninė ir kultūrinė vertė, aktualumas, kūrybos tematikos sąsajos su Kuršių nerija, Mažosios Lietuvos kultūrine tapatybe ir savastimi;

* ankstesnės kūrybinės veiklos sklaida.

Plačiau:

Neringos savivaldybės stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniam vertėjų ir rašytojų centre, skyrimo tvarkos aprašas.
Stipendijos rašytojui, reziduojančiam Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre, sutarties šablonas.

Stipendijos steigėjas – Neringos savivaldybės taryba.

Už paraiškų pateikimo administravimą atsakingas asmuo:
Rasa Skudikė
Tarptautinio vertėjų ir rašytojų centro vedėja
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka
Mob. 8 676 37424, el. p. r.skudike@klavb.lt

 

Leidinio „Dorė“ pristatymas

Leidinio „Dorė“ pristatymas

Balandžio 29 d. 17.30 val. kviečiame į Nidos prieplaukos II a., kur gyvai vyks 8-ojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ sutiktuvės. Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 20-mečiui dedikuoto leidinio pristatyme dalyvaus tekstų autoriai, straipsnių herojai, muzikuos Aidas Macevičius.
Pristatymo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Nidos prieplauka – vienas ryškiausių sovietmečio modernizmo pavyzdžių, šio pastato rekonstrukcija pernai susilaukė net trijų apdovanojimų. Apie savitą neringišką architektūrą, neįtikėtiną Neringos transformaciją sovietmečiu – iš žvejų kolūkių į prestižinį kurortą „Dorėje“ pasakoja architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė, kurios tyrinėjimus inspiravo knyga „Neringa. Architektūros gidas“, tapusi tikra metų sensacija.
Kartografą klaipėdietį Remigijų Sereiką, 20 metų laukto „Vadovo po Kuršių neriją“ autorių, „Dorėje“ kalbina debiutuojanti autorė – filologė, literatė Nidoje gyvenanti Edita Norkevičiūtė, almanacho puslapiuose prisistatanti ir kaip eseistė. Šią knygą istorikė doc. dr. N. Strakauskaitė įvertino kaip labai patikimą, o didžiausia leidinio vertybė – istorinių žemėlapių gausa.
Žurnalistė Jūratė Mičiulienė, remdamasi šimtametės archeologės hab. dr. Rimutės Rimantienės atsiminimais, perteikia didžiųjų Nidos atradimų naratyvą. R. Rimantienės senovės Nidos gyvenvietės moksliniai tyrinėjimai yra sulaukę didžiulio jaunosios kartos susidomėjimo, o neringiškiai mokslininkę pagerbė įteikdami 12-ąją Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premiją.
Šių metų „Dorė“ nagrinėja ir dvi labai aktualias kultūrinio kraštovaizdžio temas. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė apžvelgia kelių šimtų metų tikslingą miškininkų ir kopų želdintojų veiklą, suformavusią šiandieninį Kuršių nerijos kraštovaizdį. Ypač vertinga autorės surinkta ir mažai kam girdėta sovietmečio miškotvarkos istorija: jei būtų įgyvendintas pirmasis pokario 15 metų planas, Neringa būtų likusi be pustomų baltųjų kopų!
Neringos muziejų edukatorė Edita Anglickaitė – Beržinskienė savo publikacijoje pagrindžia, kodėl tik dabar Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba tapo Lietuvos kultūros paveldo vertybė. O fotografijos istorikas Dainius Junevičius rašo, kaip gimė Tilžės fotografo Roberto Minzloffo stereokopinių fotografijų knyga. Šių retų nuotraukų kopijas beveik du dešimtmečius saugojo Liudviko Rėzos kultūros centras.
Neringos priešgaisrinės saugos 60-mečiui skirtas žurnalistės, nuolatinės „Dorės“ autorės Astos Jankauskienės straipsnis, nukelia į 1960-uosius, kai Nidoje buvo įkurta pirmoji gaisrinė. Labai vertingi publikacijoje pirmojo gaisrininko Juozo Radzevičiaus prisiminimai, jo asmeninio albumo nuotraukos.
Kūrėjams skirtose skiltyse pristatome Neringos mero premijos nominantą nidiškį tituluočiausią fotomenininką Kazimierą Mizgirį (menotyrininkės Danguolės Ruškienės pasakojimas), jo nerijos smėlynų fotografijos puošia leidinio viršelį. Taip pat po pertraukos į „Dorę“ sugrįžta originalioji literatūra.
Menotyrininkės Irmantės Šarakauskienės publikacija nukelia į nedaugelio pamatytą Kauno paveikslų galerijoje dar šiuo metu veikiančią parodą „Tarp dangaus ir jūros II: Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“. Tai – pirmoji išsami tokio masto, per 140 kūrinių eksponuojančios parodos publikacija, leidžianti iš menininko perspektyvos pažvelgti į sovietmečio Kuršių neriją.
Kultūros metų apžvalgoje – skulptorės Aušros Jasiukevičiūtės atsakymai į tris „Dorės“ sudarytojos ir redaktorės Raimondos Ravaitytės – Meyer klausimus: kodėl buvo sulaužytas dar vienas tabu ir Naglių gamtiniame rezervate pastatyti antkapiniai paminklai – krikštai? Atviras skulptorės pasisakymas leis mums suprasti, kaip gimsta vienos ar kitos iniciatyvos. Ir vėl – kaip ir Jean-Paul Sartre skulptūros ant Parnidžio kopos atveju – kalbėtis su visuomene, ekspertais, istorikais nematyta reikalo.
Kultūros almanachas „Dorė“ leidžiamas nuo 2010 m., pradžioje kas dveji, dabar – kasmet, kalendorinių metų gale. Leidėjas – Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka.
Filmuota pristatymo versija bus pasiekiama po renginio visoje Lietuvoje.

Daugiau informacijos:
Raimonda Ravaitytė – Meyer
„Dorės“ sudarytoja ir redaktorė
Tel. 868686571, meyer.raimonda@gmail.com

Pin It on Pinterest