Neringos savivaldybės Rašytojo stipendijos laimėtojas
Rezidavimo laikas: 2022 m. balandis
Kūryba, vertimai:
Liudvikas Rėza
ELMĖ ŽIBUOKLEI
1 7 9 7
Myliu, tave, gėlele,
Pražydus nuošaliai
Nuo sesių, kur daržely
Puikuojas įžūliai.
Grožiu vilioja rožė,
Bet aštrūs jos dygliai,
Tu net neišsipuošus
Atrodai patraukliai.
Nors padabinta ryto
Padangių žydrumos,
Slepiesi tyliai slėny
Nejausdama skriaudos.
Tu pavyzdys, gėlele,
Jaukios tylos namų,
Kur nuolanki dorybė
Alsuoja kuklumu!
Leisk man tave nuskint ir
Priglausti prie širdies,
Kol pjautuvas kirtėjo
Neskyrė tau mirties!
GINTARO ŽVEJŲ DAINA
1799
Kilkit, broliai, jau vakaris
Šiaušia ošiančias bangas!
Mylintiems Aurorą žeria
Dovanas žūklės svaigias.
Būk išskalautas iš dugno griuvėsių,
Išsuptas saulės auksinis akmuo!
Tu kunigaikščių karūnoj žvilgėsi,
Šviesi, žėrėsi mergelės plaukuos.
Merkite graibštus nelaukę,
Vos krante nurims banga,
Ir skubiai atgal juos traukit,
Kai antroji blokš staiga.
Būk išskalautas iš dugno griuvėsių,
Išsuptas saulės auksinis akmuo!
Tu kunigaikščių karūnoj žvilgėsi,
Šviesi, žėrėsi mergelės plaukuos.
Bangos šniokščia, purslais tykšta,
Draikos jūržolių plaukai,
Tarp kriauklelių, šiekštų, žvirgždo
Auksu blykčioja sakai!
Šviesą Titano išvydai ne veltui,
Išsuptas saulės auksinis akmuo!
Šviesk, iš šaltųjų tamsybių iškeltas,
Puoški karūnas, žvilgėki plaukuos.
Heliadės brolio mirtį,
Sako, apverkė kadais,
Kol jų ašaros pavirto
Kieto gintaro lašais.
Žvelk, aukso ašaras renkam mergelėm,
Meilės ir ilgesio jausmas gyvai
Plaka kūtinėse jų dėl bernelio,
Kurs už Tėvynę parkrito kovoj.
Lai sau indas perlus kloja,
Turko žvilgsnis auksu degs!
Mums saulėgrįžoj šiauriojoj
Baltijos akmens pakaks.
Matėt laivus tuos nuo Tyro pakrantės,
Vilkstines traukiant per dykras be kelio?
Purpuro, šilko gausybė gabenta
Geidžiant iškeist juos į aukso kristalus.
Dainių giesmėmis išgirtas,
Vertintas praeityje,
Vaisiau, Rojaus sodams skirtas
Hesperidžių globoje,
Būk išskalautas iš dugno griuvėsių,
Išsuptas saulės brangusis akmuo!
Tu kunigaikščių karūnoj žvilgėsi,
Šviesi, spindėsi mergelės plaukuos!
Smilkalų tavųjų kvapas
Sostams skirtas ir šventovėm,
Lengvas, kaip silfidžių kapas,
Prabangus, kaip faraonų!
Kapas auksinių būtybių sparnuotų
Nyra išnyra su sūria banga,
Savo balzamu pagydo ligotą,
Smilko šventovę palaima svaigia!
