Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje viešinti Individualios kūrybinės rezidencijos projekto dalyvė poetė, prozininkė – Jūratė Sučylaitė dalinasi mintimis apie Nidą ir kūrybą:
„Į Nidą atvažiavau nusimesti nuo savęs nuovargį, kuris vis kaupėsi valandų valandas sėdint prie kompiuterio ar autobusu važiuojant į miesto centrą, atvažiavau atgaivinti pojūčius, susikaupti, nutilti, nesiblaškyti. Nidoje yra idealios sąlygos ramybės ieškančiam kūrėjui. Nedaug žmonių, daug erdvės. Gyvenu pagal vidinį ritmą, keliuosi prašvitus, bet dar nepatekėjus saulei. Saulei tekant jau būnu prie marių ir atsiduodu saulėtekio spalvų magijai. Pirmadienio vakaro saulėlydis ir antradienio saulėtekis buvo išskirtiniai, lyg Dievo dovana. Žvelgiu į marių ir jūros tolius, dangaus atspindžius vandenyje, savo sielos atspindžius – skaistėju. Šviesos akimirkas sugeriu, jos virsta mano vidinio gyvenimo dalimi, vidine šviesa, stiprybe. Kūryba man reiškia augimą, ėjimą į naujas apmąstymų, gyvenimo erdves, autentišką sielos kalbėjimą. Rašydama turiu rasti drąsos atsiverti, atmerktomis akimis matyti savo būtį, istorinės traumos randą. Tai nelengva, tai kelia skausmą. Jėgų suteikia vidinė šviesa, dėka jos atsiveria naujas, šviesesnis horizontas ir noras eiti pirmyn. Slūgstant skausmo bangai į popieriaus lapą sugula tekstas, didesnės ar mažesnės estetinės vertės, bet visada jis yra dvasinio žingsnelio rezultatas, nuostaba ir padeda man pačiai geriau save suprasti…“
Daugiau informacijos apie Individualią kūrybinę rezidenciją TVRC rasite ČIA.
